![DSC03002[1] DSC03002[1]](http://ciames.files.wordpress.com/2009/07/dsc030021.jpg?w=150&h=100)
Saugaus eismo studiją “Vizija nulis”, jos esmė ir tikslas – Skandinavijos šalių pavyzdžiu įteisinti valstybės ir visuomenės moralinius įsipareigojimus ir politinius tikslus, kad nė vienas žmogus nebūtų sužalotas ar žūtų keliuose.
“Demos” surinktoje studijoje akcentuojama, kad žūtis kelyje yra dažniausia 15–19 metų jaunimo mirties priežastis ir antra dažniausia 5–14 metų vaikų mirties priežastis.
Didesnė tikimybė, kad vaikai žus po automobilio ratais, nei nuo maliarijos, meningito, ŽIV/AIDS, tuberkuliozės, leukemijos ar kitų pražūtingų ligų. Net 22,3 proc. kasmet pasaulyje mirštančių vaikų žūsta avarijose. ![kelyje2[1] kelyje2[1]](http://ciames.files.wordpress.com/2009/07/kelyje21.jpg?w=150&h=104)
Pasak “Demos” dirbančio sociologo dr. Lino Eriksono, panaši padėtis išsivysčiusiose šalyse buvo apie 1970-uosius, kai vyko sparti kelių infrastruktūros plėtra, daugėjo automobilių ir kone proporcingai augo keliuose žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius. Tačiau per 25 metus aukų skaičių pavyko sumažinti perpus, nepaisant sparčios motorizacijos ir kelių plėtros. L.Eriksono teigimu, Skandinavijos šalyse ypač stiprų teigiamą poveikį turėjo nauja saugaus eismo vizija, pavadinta “Vision Zero” (“vizija nulis” – angl.). Jos esmė: nė viena mirtis keliuose nėra toleruotina. Negalime kalbėti apie nelaimių skaičiaus mažinimą – reikia kalbėti apie tai, kad jų iš viso neturi kilti.
Pirmoji 1997-aisiais tokius siekius paskelbė Švedija. Vėliau jos patirtį perėmė ir kitos Skandinavijos, kai kurios kitos Europos šalys (Nyderlandai, Austrija, Jungtinė Karalystė). Šį pavasarį “Demos”, pasibaigus pusmetį trukusiam bendradarbiavimui su Norvegijos nevyriausybinėmis organizacijomis ir kai kuriomis valdžios institucijomis, parengė lietuvišką “Vizijos NULIS” versiją. Joje pateikiama padėties analizė, aptariami veiksniai ir siūlomos rekomendacijos, kaip siekti, kad artimoje ateityje (2010–2020 m.) vaikų žūčių kelyje sumažėtų 60 proc. (kaip rekomenduoja Europos transporto saugumo taryba), o dar vėliau – kristų iki nulio. ![RRR_IMGP1805[1] RRR_IMGP1805[1]](http://ciames.files.wordpress.com/2009/07/rrr_imgp18051.jpg?w=150&h=99)
Pristatydami visuomenei parengtą studiją “Demos” aktivistai kartu su jaunimo organizacija “Mes – JAUNIMAS” surengė akciją prie Baltojo tilto Vilniuje. Šalia tilto esanti pėsčiųjų perėja kelia vilniečių pasipiktinimą, nes žalia šviesa joje dega tik apie 3-4 sekundes. Per tokį laiką neįmanoma įveikti 4 juostų kelio, ypač, jei eina šeima su vaikais ar pagyvenę žmones. Tokių miesto infrakstrūktūros “klaidų” yra labai daug Vilniuje. Simboliškai suskaičiavę žaliosios šviesos sekundes, jaunieji saugumo keliuose gynėjai siekė pademonstruoti, kad Lietuvoje iki šiol kaupiant nelaimių keliuose statistiką yra skaičiuojami įvykiai, atsiradę dėl pėsčiųjų, vaikų neatsargumo, ar vaikui primetamos kaltės. Maždaug 50 proc. atvejų, kai automobilis užvažiuoja ant pėsčiųjų ar dviratininkų, kaltė verčiama pastariesiems. Tuo tarpu Skandinavijos patirtis rodo, kad valstybinės institucijos dažniausiai stengiasi atrasti objektyvias priežastis ir problemų sprendimų galimybes – tvarkomos neapšviestos gatvės, tobulinamos blogai įrengtos perėjos, statomi papildomi ženklai ir t.t. ![DSC03035[1] DSC03035[1]](http://ciames.files.wordpress.com/2009/07/dsc030351.jpg?w=150&h=100)
“Demos” siūlo skandinavų pavyzdžiu įkurti kelių auditą atliekančią tarnybą, kuri analizuotų eismo saugumo problemas ir teiktų siūlymus, kaip jas spręsti. Visuomeninė Organizacija “MES-JAUNIMAS” pasižada ir toliau vykdyti saugos eismo, kelių ir dviratininkų prevencines akcijas.
Toliau vyks įvairūs renginiai, diskusijos, paskaitos ar draugiškos provokacijos. Sek naujienas http://organizacijames.visiems.lt/
![RRR_IMGP1800[1] RRR_IMGP1800[1]](http://ciames.files.wordpress.com/2009/07/rrr_imgp18001.jpg?w=150&h=99)
Prie Karaliaus Mindaugo tilto sviesoforas dega tiek, kad spetum tik iki puses gatves nueiti…